- sukliūti
- sukliū́ti
1. intr. užkliūti vienam už kito, susikabinti, susipainioti; dėl kliūties sustoti: Sukliuvo dviejų vežimų ašys J. Mudviejų kultuvai bekuliant sukliùvo Š. Pabėgo arkliai su ratais, gal dabar jau miške kur sukliùvę stovi Srv. Važiuodamas priešais, sukliuvo su pašto arkliais Žem. Laikrodis beeidamas sukliuvo ir apsistojo Šts. | Taip ir sukliuvo viskas I.Simon. | prk.: Mokslo eiga vėl sukliuvo (suiro, sutriko) rš. Jeigu ant kokio nežinomo žodžio ji ir sukliūdavo, tai padarydavo savotišką išvadą, ir tu ją be tūzo nekirsi rš.
2. intr. susidurti; susimušti, susibarti: Darbininkai, savo teises gindami, su policija sukliuvo prš. Anas kap regi sukliū́davo OG370. Sukliū̃va dažnai ir anys Ds. Tu vis su kuo nors sukliūvì Dbk. Nėr tos šventės, kad jis su kuo nors nesukliū́t – vis sukliū̃va, vis arti muštynių Trgn. Ir šie sukliuvo kaip vainutiškiai, bažnyčią mūrydamys VP18. | refl.: Mes tiktai, vargdieniai, negalim sutikti: mums reik susikliūti, mums reik susipykti rš.
3. intr. įkliūti, patekti (į bėdą): Dabar sukliùvo nabagas Ėr. Tai mes sukliūsma bėdoj, jei kas jį užmuš (mums bus bėda) Kp.
4. tr. sugriebti, pačiupti: Ką sukliùvo [vaikas], dėlto burnelėn [ne kur kitur kiša] Dlgš.
5. intr. susigretinti, susidraugauti. Juodu sukliùvo, dabar jau nebeparskirsi Slnt. ^ Kai sušalau, tai dantys an dančio nesukliū̃va (visas drebu) Švnč.
◊ kàs sukliū̃va bet ką: Tai ėdrumas: kas sukliū̃va, tą ir ėda Ktk. Ryja, kas sukliùvo Klt.\ kliūti; antkliūti; apkliūti; atkliūti; įkliūti; iškliūti; nukliūti; pakliūti; parkliūti; prikliūti; sukliūti; užkliūti
Dictionary of the Lithuanian Language.